Bulgarija

Bendra informacija apie šalį

Bulgarija – Balkanų pusiasalio šalis. Tik keli šimtai kilometrų ją skiria nuo Stambulo – Turkijos miesto, kurio pusė yra Europoje, pusė – Azijoje. Daugiau nei 11 tūkst. kvadratinių kilometrų gyvena apie 7.3 milijonai gyventojų, kurių didžioji dalis – bulgarai. Šalį supa Turkijos, Graikijos, Makedonijos, Jugoslavijos kaimynystė, Dunojaus upe Bulgarija ribojasi su Rumunija, o Juodoji jūra skiria nuo Ukrainos ir Rusijos.

Bulgarija garsėja puikiais auksinio smėlio paplūdimiais, nuostabia gamta ir žaliais parkais, nepakartojama senovine miestų architektūra bei gausybe mineralinių vendenų gydymo centrų ir sanatorijų. Tad Bulgarijos kurortuose galėsite ne tik komfortabiliai pailsėti, bet ir sustiprinti savo sveikatą.

Plotas. 110 912 kv. km.

Sostinė.  Sofija (apie 1,5 mln. gyventojų).

Geografinė padėtis.  Bulgarijos šiaurėje driekiasi Dunojaus upė – gamtos siena su Rumunija. Rytuose Bulgariją nuo Rusijos ir Ukrainos skiria Juodoji jūra. Kaimyninės valstybės pietuose – Turkija ir Graikija. Juodoji jūra yra švari, rami ir negili, druskos yra net du kartus mažiau negu Viduržemio jūroje, nėra plėšriųjų žuvų. Smėlėta pakrantė tęsiasi net 378 km.

Klimatas.  Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurinėje ir vidurinėje šalies dalyje. Vidutinė oro temperatūra dieną vasaros metu 23-28C, jūros – 23-25C, naktimis vidutinė oro temperatūra siekia apie 16-19C. Žiemos būna šaltos ir snieguotos.

Atstumas.  Nuo Vilniaus iki Sofijos – apie 2000 km, skrydžio laikas – apie 2 val.30 min.

Gyventojų skaičius.  7 262 675 žmonių (2008 m.).

Kalba.  Valstybinė kalba – bulgarų, raštas – kirilica. Turistams pagrindiniai užrašai pateikiami lotyniškąja abėcėle. Šalyje galima susikalbėti rusų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.

Laikas.  Bulgarijos laikas nesiskiria nuo Lietuvos laiko (katalogo išleidimo dieną). Vasaros metu gali keistis.

Religija.  Stačiatikių –82,6 %; musulmonų – 12,2 %; katalikų – 0,6%; protestantų – 0,5%; kitų – 4,1%. Bulgarijos bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.

Elektra.  Elektros įtampa yra 220 voltų. Įmontuoti europinio standarto kištukai (kai kurie su įžeminimu).

Telefonas.  Pigiausia skambinti iš gatvės automato naudojant korteles (jų galima nusipirkti spaudos kioskuose ir kai kuriuose viešbučiuose), arba pašte. Skambinant į Lietuvą reikia surinkti 00, Lietuvos kodą – 370, miesto kodą, pvz., Vilniaus –  5 ir telefono numerį.

Tarptautiniai telefonų kodai

Bulgarija – 00 359

Svarbūs telefonai

150 – greitoji medicinos pagalba

160 – gaisrinė

166 – policija

146 – kelių avarinė tarnyba

Įvykus avarijai, skambinti į policiją ir laukti atvykstančių policininkų įvykio vietoje.

Didesnių Bulgarijos miestų telefonų kodai

Sofija – 02

Burgas – 056

Varna – 073

Plovdivas – 032

Veliko Tirnovas – 062

Gabrovas – 066

Plevenas – 064

Šumenas – 054

Silistra – 086

Dobričas – 058

Mobilieji telefonai.  M-Tel – didžiausias mobiliojo ryšio operatorius, turintis ryšį su dauguma Europos šalių ir didele dalimi Amerikos, Azijos, Afrikos ir Australijos. Ryšys apima apie 95 % visos šalies teritorijos. Antras pagal dydį operatorius "Globus" apima apie 90%  visos šalies ir turi ryšį didžiojoje Europos dalyje.

Pinigai.  Nacionalinė Bulgarijos valiuta – levas (BLV) = 100 stotinkų. 1 LT ~ 1,76 BLV (keitimo kursas gali keistis kasdien). Apyvartoje yra 50, 20, 10, 5, 2, 1 levų banknotai ir 50, 20, 10, 5, 2, 1 stotinkų monetos. Palankiausias keitimo kursas yra bankų keityklose. Daugelyje viešbučių yra valiutos keityklos. Visada paklauskite, ar keitykloje skaičiuojamas komisinis mokestis (atidžiai stebėkite keitimo kursą). Kai kuriuose bankuose arba keityklose gali pareikalauti asmens dokumento (paso). Kai kuriose šalies vietose galima atsiskaityti šiomis banko mokėjimo kortelėmis: Visa, Visa Electron, Master Card, Maestro, American Express, Diner's Club ir kitomis.

Pirkiniai.  Dauguma parduotuvių dirba nuo 9 iki 22 val. Čia galima įsigyti įvairių dirbinių iš keramikos, odos, medžio, stiklo, siuvinėjimo produkcijos, bulgariško vyno ir pan.

Nacionalinė virtuvė. Sąrašas patiekalų, kuriuos būtina paragauti, atostogaujant Bulgarijoje:

Salotos "Šopskij" (pomidorai, agurkai, brinza (bulgariškas avies arba karvės pieno sūris), petražolės, alyvuogės);

Giuveč (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis, bulvėmis ir rūgpieniu);

Kebab (įvairių rūšių mėsa su daržovėmis);

Kiufteta (kepti mėsos maltinukai);

Miš maš (kiaušiniai su pomidorais, pipirais ir brinza);

Musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais);

Sarmi (balandėliai įvynioti į kopūstų ar vynuogių lapus su mėsos ar ryžių įdaru);

Tarator (šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais);

Imambajaldy (baklažanai, įdaryti įvairiomis daržovėmis ar mėsa);

Avies brynza ir geltonas sūris –  patiekiamas voliotas džiūvėsėliuose ir apkeptas (paniruotas)

Kaškava (geltona brinza);

Banica (tešla, įdaryta brinza ir mėsa);

Garaš (šokoladinis tortas).

Bulgariški gėrimai

Vynas. Bulgarijos vyndarystė turi labai senas tradicijas. Vynus galima suskirstyti į rūšinius ir kupažinius, t.y. gaminamus maišant kelias vynų rūšis. >Rūšiniai vynai: "Sophia Merlot", "Sophia Cabernet Sauvignon", "Sophia Muscat Melnik", "Rosenthaler Kadarka". Žinomiausi vynai iš vietinių vynuogių rūšių: "Mavrud", "Pamid", "Dimiat".

Rakija. Bulgarijoje galima paragauti įvairių rūšių rakijos – gaminamos iš vaisių. Pagal senovės tradicijas bulgarai moka pagaminti gerą vyną ir stiprią rakiją.

Mastika. (anyžinė degtinė). Gaminama iš kviečių ir anyžių aliejaus. Saldaus skonio degtinė su anyžių kvapu.

Geriamasis vanduo. Gerti vandenį iš čiaupo nerekomenduojama. Gazuoto ir negazuoto mineralinio vandens galima nusipirkti kiekviename bare, restorane ar parduotuvėje.

Arbatpinigiai. Nėra privalomi. Bet jeigu Jums patiko aptarnavimas, galite palikti bare ar restorane arbatpinigių (5-10 % sąskaitos sumos).

Transportas.  Visuomeninio transporto bilietai perkami autobusų stotyje arba autobuse. Visi taksi turi skaitiklius, kaina priklauso nuo paros laiko, savaitės dienos. Minimalus tarifas – 5 levai (apie 9 Lt). Taksi galima išsikviesti iš viešbučio. Kai kuriuose viešbučiuose galima išsinuomoti automobilį.

Gydytojai ir ligoninės.  Ištikus nelaimei ar susirgę kreipkitės į gydytoją. Jį gali iškviesti viešbučio administratorius. Pasinaudoję medicinos paslaugomis reikalaukite tokių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų recepto ir mokėjimo už vaistus kvito. Sumokėti pinigai bus grąžinti, laiku pateikus draudimo kompanijai prašymą, pasą, draudimo polisą ir gydymo sąskaitas. Už gydymą ligoninėje, transportą, greitosios pagalbos paslaugas bus sumokėta, jei būsite apsidraudę ir laiku kreipsitės į draudimo bendrovės atstovą (adresai būna nurodyti polise), kuris įgaliotas pasirūpinti gydymu ir atsiskaityti už jį. Atidžiai skaitykite visą informaciją, pateiktą polise.

Atsargumas.  Bulgarijos kurortai yra labai gerai saugomi. Bet patartina saugoti savo pinigus bei dokumentus, nenešioti jų rankinėje ar kišenėse. Kiekviename viešbutyje galite išsinuomoti seifus. Jei neteksite paso, reikia susisiekti su artimiausia savo šalies ambasada (Graikijoje). Formalumai visose šalyse vykdomi labai lėtai, todėl Jūs ne tik sugaišite nemažai laiko, bet ir turėsite papildomų išlaidų.

Elgesio normos ir taisyklės.  Viešbučio raktą būtina palikti registratūroje. Už pamestą raktą mokama bauda. Į paplūdimį viešbučio rankšluosčių neštis neleidžiama. Taip pat negalima išsinešti maisto iš viešbučio restorano.

Tekstinė info: http://kelioniuakademija.lt/bulgarija_apie_sali

Turkija - Stambulas

Stambulas (Istanbul) – didžiausias Turkijos miestas ir uostas, išsidėstęs abipusBosforo sąsiaurio ir Marmuro jūros Auksinio Rago, natūraliai gamtos suformuoto uosto, įlankoje. Tai kontrastų miestas, ne tik jungiantis du žemynus, bet ir skirtingas kultūras, šurmuliuojantis triukšmingomis gatvelėmis ir besipuikuojantis moderniais prekybos ir verslo centrais.

Miestas įkurtas graikų 667 m. pr. Kr. ir tuomet vadinosi Bizantijus. 330 m. miestas buvo pavadintas Konstantinopoliu ir tapo Rytų Romos imperijos (arba kitaip Bizantijos) sostine. Turkams miestas atiteko 1453 m., o Stambulu oficialiai imtas vadinti tik 1930 m. Iki 1923 m. miestas buvo Turkijos sotinė.

Viešint Stambule galima leistis į įspūdingą kelionę laivu po Bosforą, kurios metu galima apžiūrėti miesto siluetus, Europos tvirtovę, esančią ties siauriausia Bosforo sąsiaurio vieta, Genujos pilies griuvėsius, Azijos tvirtovę, Beykoz žvejų kaimelį.

Mieste yra ne viena musulmonų šventykla. Svarbiausia – Suleimano mečetė(Suleimaniyje). Mėlynoji mečetė – XVII a. mečetė su 6 minaretais. Naujosios mečetės, pastatytos XVII a., interjere vyrauja dekoratyvinės Izniko plytelės. Buvusios romėnų pirties vietoje dabar stovi Kalenderhane mečetė. Dar viena –Tulpės mečetė – XVIII a. baroko stiliaus statinys, kurio išorė padengta spalvotu marmuru.

Stambule galima aplankyti tokias bažnyčias kaip Šv. Sofijos soboras (Hagia Sofia) – didingas VI a. bizantijos laikotarpio statinys su 56 m aukščio kupolu, kurį puošia užrašai iš Korano, Šv. Irenos bažnyčia – VI a. bizantinė bažnyčia, pasižyminti gera akustika, bei Bulgarų Šv. Stepono bažnyčia, kuri pasižymi tuo, kad yra pastatyta iš geležies.

Muziejai – svarbi miesto kultūrinio paveldo dalis. Archeologijos muziejus saugo Turkijos ir Artimųjų Rytų archeologinių radinių kolekciją. Mozaikų muziejujegalima apžiūrėti puikias V a. grindų mozaikas. Karo muziejuje eksponuojama įspūdinga karo reikmenų kolekcija. Buvusioje Korano mokykloje, dabar vadinamajame Stambulo amatų centre, galima susipažinti su tradiciniais turkų amatais, stebėti dirbančius amatininkus, įsigyti jų dirbinių. 

Mieste galima rasti ne vieną turgų, kurie čia itin populiarūs. Didysis turgus veikia jau nuo XV a. Prieskonių, arba egiptiečių, turgus – XVII a. turgus, kuriame daugiausia prekiauta prieskoniais. Sendaikčių turgus veikia šiokiadieniais Beyazito aikštėje. Tai gyva ir nuolat žmonių pilna aikštė. Aikštėje taip pat yra Beyazito bokštas, kadaise buvusi gaisrininkų stotis. Aikštės rytinėje dalyje – Beyazito mečetė.

Stambule gausu nuo senų laikų išlikusių architektūrinių statinių. 1001 kolonos (Filokseno) rezervuaras – IV a. statyta vandens talpykla. Tačiau neverta pasitikėti pavadinimu ir tikėtis pamatyti 1001 koloną – jų čia tik 264. Rezervuaro patalpos kažkada buvo naudojamos šilko audėjų – drėgnas mikroklimatas itin tinka šilko audimo procesui. Dar viena – Bazilikos vandens saugykla – VI a. statinys, skirtas saugoti vandeniui. Konstantino kolona – IV a. statyta 35 m. aukščio kolona. Šalia jos – žymi Cemberlitas pirtis. Achmedo III rokoko stiliaus fontanas laikomas vienu gražiausių Stambule. Įvairiais laikotarpiais statyta Yedikule, arba Septynių bokštų, pilis turi Bizantijos bei Osmanų architektūros bruožų. Teodosijo sienos – ilgus metus Konstantinopolį saugojusios sienos, kurių ilgis – 6,5 km. Miesto sienos buvo pastatytos V a. ir atlaikė daugybę apgulčių.

Vėlesniais laikais išdygo dar daugiau įspūdingų statinių. XIV a. pastatytas 62 m aukščio genujiečių bokštas, vadinamas Galatos bokštu. Azijos tvirtovė iškilo taip pat XIV a. Deja, į vidų lankytojai neįleidžiami, galima grožėtis tik tvirtovės išore.Europos tvirtovė XV a. buvo statyta kaip gynybinė pilis Mahmedo Užkariautojo, kuris taip siekė užvaldyti Konstantinopolį, kontroliuoti pagrindinį prekybinį kelią. Teigiama, kad tvirtovės sienas mūrijo 1000 darbininkų, kurie pastatė ją per 4 mėnesius. Vėliau tvirtovė buvo naudojama kaip kalėjimas. XVIII a. pastatytaImperijos pinigų kalykla bei Mevlevi vienuolynas, kuriame šiuo metu veikia divano literatūros muziejus. XIX a. išdygo prabangūs sultono rūmai Dolmabahce,Yildizo parkas, kuriame veikia Miesto muziejus ir Yildizo rūmų muziejus, beiSirkeci stotis, skirta priimti Rytų ekspresui iš Europos. 

Tekstinė info: http://www.kelioniumanija.lt/lt/salys/artimieji_rytai/turkija/miestai/stambulas.html